treškėti

treškė́ti, trẽška (trę̃ška), -ė́jo K, K.Būg, Rtr, P.Skar, Š; SC57 1. SD67, Sut, K, J, L, LVIV223, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ žr. traškėti 1: Ledai treška N. Einu par sausledį, tik treška LTR(Pln). Kad pradėjo nuo Panemunio eit, tai net šakos trẽška PnmR. Ožka skina tuos lapelius, i trẽška Ps. Par sausras tai net ir žolė, ir to trẽška Krs. Šienas trẽška, rugiai byra, o jie balių kelia Ėr. Ji ėmė į rankas puikiausias baltas [kopūstų] galvas, gniaužė jas, net joms lapai treškėjo J.Balč. Tokį iškepk miltienį parudintą, kad treškė́tų, tada trekš trekš ėda Dkk. Jau lietaus reikia, ba jau trẽška trẽška Kpč. Spragyti žirniai labai gardūs, ba jiej krušnūs – tik treška dantysa, kap juos valgai Lš. Šiltos dešros tai tik trẽška valgant Vlk. Negeros girnos – duona trẽška Mžš. Sąsparos treškė́jo – tai vėjas buvo! Rg. Tik treškė́[jo] namai nuo vėjo Dglš. Ma[n] sklerozė: ausyse trẽška Snt. Trẽška kojos, daktaris sako: druskų yra Drsk. Labai trę̃ška kaklas DrskŽ. Galva mano trẽška kaip nesava, kaip vandenio pilna Ant. Grikiai ažvis lengviau malt girnom, kap paklausysi, tai anys tiktainos trẽška Aps. Inkišam ranką, jei trẽška, kap palenkiam, tai, oi, jau linai išdžiūvę Rud. Pelės tik trẽška ir trẽška Ėr. Braška, trẽška tie [medinių akėčių] kuolai Kvr. Tik trẽška ratai, kap veža vežimą Dglš. Ka apsikabino jį meška, kaulai jo treška, led ištrūko LTR(Grv). Kažin kas čia treška, ar durelės braška? LTR(Jnk). Kai mes jojom per tiltelį, per aukštąjį, tiltelis treškėjo LLDII226. Kas te trẽška? – Ė vilkas: dieną mat ažuodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Tik trẽška pirkia, kap anas baras Dglš. Baisu gi [gaisro], raudona raudona – dega trẽška Vdn. Taip šilta ir jauku gulėti lovoje ir snaudžiant klausyti, kaip treška deganti skala V.Krėv. Kulkos treškėjo, kad degė kluonas LzŽ. Trẽška tvoros nuo šalčio Dglš. Šaltis – net trę̃ška Msn. Tei šaltà buvo, ka tvoros treškė́jo [p]Jrb. Trẽška tvoros, ir kuliame Btrm. Tada taip pat kietai šalo, net ledas treškė́jo Db. ^ O dabarkos pavalgiau, net pilvas trẽška LKKXIII131(Grv). Kad duot, tai duot, kad kaulai treškė́tų LKKXV299. O durnius kad muša priešus, kad kapoja, net kaulai treška LTR(Rk). Prisej[o] bulvas išimt [iš duobes], gyslos trẽška, kol àtrausi Rod. Velku keliu – net rankos trẽška Bsg. Net kojos treškė́j[o] nuog šokimo DrskŽ. Treškantis medis ilgiau stovi LTR(Bsg). 2. N, NdŽ žr. traškėti 4: Kas čia teip trẽška keliu? Mlt. Kur treškì su tokiu vežimu? DŽ. 3. Q457, CII467, R314, MŽ420, N, DŽ, FrnW, KŽ žr. traškėti 6: Anie treška, kaip įgeria, t. y. poška, trankiai kalba J. Su ja nenuobodu – trẽška ir trẽška Ut. Tu jį (vaiką) parsiveši, i trẽškat sau par dienas Jrb. Netreškỹ tu man čia in auses! Rš. Tik treška, tik treška, linksma visa, tik pasakoja rš. 4. DŽ, NdŽ žr. traškėti 7: Treškù lovo[je] antras mėnuo, visiškai nebegaliu Ėr. 5. žr. traškėti 8: Anas [traktoriaus] neduoda, visur sėjimas, trẽška Blnk. Verpia, net trẽška rateliai Mlt. Vaikas užmigo, tai tada pleška trẽška staklės Lb. Žmonės kap aria, tai tik trẽška, ė mes čia grybaujam Grv. Lijo šiąnakt: pakėlau akis – tik trẽška par langą Mlt. Džiaugias, giria, kad vis trẽška, o juokais negal trivot Jrk98. Loja šuva, net trẽška Dkšt. 6. prk. ko nors gausumui nusakyti: Net trẽška sodas – kiek obuolių yra Jon. Bulbos iše[jo] bulbieniuosna, net trẽška Klt. Naujokų pilni miškai trẽška Ėr. \ treškėti; atitreškėti; įtreškėti; ištreškėti; nutreškėti; patreškėti; pratreškėti; pritreškėti; sutreškėti; užtreškėti